Prognozuojama, jog Lietuvos ekonomika 2017-2025 metais išlaikys augimo tempą, o bendra gamybos ir paslaugų sektoriaus vertė 2025 metais sieks atitinkamai 37.7 ir 21.9 milijardo eurų.
Gamybos sektoriuje dominuos maisto ir gėrimų pramonė, tačiau jos gamybos augimą lėtins mažėjanti vidaus rinka ir didelė konkurencija eksporto rinkose. Kitos gamybos šakos, tokios kaip inžinerinė pramonė bei baldų ir chemijos pramonė, dėl naujų produktų ir augančių eksporto mastų į Vakarų šalis augs sparčiau nei bendras gamybos sektorius. IT paslaugų sektoriui taip pat prognozuojama sparti plėtra, kurią skatins paslaugų centrų plėtra, startuoliai bei ketvirtoji pramonės revoliucija, kuri didins IT sprendimų poreikį gamybos įmonėse.
Visgi, gamybos ir paslaugų įmonės susidurs su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, o gamybos sektoriui problemų kels ir pilnai išnaudojami gamybos pajėgumai bei gana silpna inžinerinė bazė. Dėl minėtų priežasčių pilnas gamybos ir IT šakų potencialas nebus išnaudojamas, tačiau augimo tempai galėtų paspartėti jei pavyktų padidinti investicijas į gamybos efektyvinimą ir automatizaciją. Sprendimus taip pat paspartintų valdžios institucijų bei privačių įmonių bendradarbiavimas, ypač IT srityje, kuri prognozuojamu laikotarpiu susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.
Prognozuojamos didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių gamybos ir paslaugų apimtys, 2025
*Viešasis administravimas, švietimas, sveikatos apsauga
**Žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė
***Elektros, vandens ir dujų tiekimas, atliekų perdirbimas
5 svarbiausi gamybos ir paslaugų sektoriai Lietuvoje, 2025
Maisto ir gėrimų gamybos pramonei prognozuojamas nuosaikus augimas
Maisto ir gėrimų gamybos pramonė yra viena didžiausių ir geriausiai išvystytų pramonės šakų Lietuvoje, kurios gaminamos produkcijos vertė 2016 metais siekė 4.5 milijardo eurų. Prognozuojama, kad maisto ir gėrimų gamyba ir toliau išliks tarp didžiausių Lietuvos pramonės šakų, o produkcijos vertė 2025 metais išaugs iki 6.9 milijardo eurų.
Vienas sparčiausių gamybos augimų tarp maisto pramonės gamybos šakų prognozuojamas gyvulinių pašarų bei krakmolo ir jo produktų pramonei, kurių vidutinis metinis augimas 2017-2025 metais atitinkamai turėtų pasiekti 8% ir 7%. Šioms pramonės šakoms teigiamą įtaką darys auganti globali maisto produktų paklausa, kuri didins ir maistinių žaliavų, tokių kaip pašarai bei krakmolas, paklausą.
Visgi, prognozuojamas bendras maisto ir gėrimų gamybos augimas išliks gana lėtas ir 2017-2025 metų laikotarpiu sieks vidutiniškai 4-5% per metus. Spartesniam gamybos augimui trukdys mažėjanti vidaus rinka, dėl kurios didės konkurencija, mažinanti gamintojų pelno maržas ir neskatinanti investuoti į gamybos pajėgumų didinimą. Situacija pagrindinėse eksporto rinkose dėl nepalankios ekonominės situacijos NVS šalyse bei neapibrėžtumo ir didelės konkurencijos ES rinkose prognozuojamu laikotarpiu taip pat išliks įtempta.
Norėdamos sparčiau augti Lietuvos maisto perdirbimo įmonės toliau turės investuoti į gamybos efektyvumo didinimą, prekių ženklus bei naujų produktų kūrimą. Vakarų Europoje vis didesnę įtaką vartotojų pasirinkimui daro ir gaminio pakuotė bei dizainas, todėl tikėtina, kad šios tendencijos palies ir Lietuvos maisto bei gėrimų pramonės įmones.
Didžiausios maisto bei gėrimų gamybos pramonė šakos ir eksporto dalis, 2016
Didžiausios maisto ir gėrimų gamybos pramonė šakos bei prognozuojamas augimas, 2025
Lietuvos inžinerinė pramonė išlaikys augimo tempą
Lietuvos inžinerinė pramonė, gaminanti transporto, mašinų, metalo gaminius ir komponentus, taip pat optikos ir elektronikos reikmenis, yra diversifikuota, todėl atskirų šakų gamybos apimtys išlieka mažos. Nepaisant to, inžinerinė pramonė yra antra didžiausia gamybos šaka Lietuvoje po maisto gamybos, o jos apyvarta 2016 metais siekė 2.7 milijardo eurų. Prognozuojama, kad Lietuvos inžinerinė pramonė 2017-2025 metais toliau augs vidutiniškai 5% per metus, o gamybos apimtys laikotarpio pabaigoje sieks 4.2 milijardo eurų.
Mašinų, gamybos įrenginių ir jų dalių produkcijos apimtys turėtų augti sparčiausiu tempu tarp visų inžinerinės pramonės šakų. Prognozuojama, kad mašinų, gamybos įrenginių ir jų dalių gamyba 2017-2025 metais augs vidutiniškai 6% per metus. Tikimasi, jog sparčiam augimo tempui įtaką darys naujos investicijos ir produktai, taip pat naujų robotikos gaminių, kurtų 2015-2016 metais, komercializacija. Sėkmingi lietuvių gamintojų bandymai įžengti į stabilią Skandinavijos rinką taip pat leidžia tikėtis spartaus gamybos augimo.
Metalo konstrukcijų ir kitų metalo gaminių produkcija, kuriai 2017-2025 metais prognozuojamas 5% metinis augimas, taip pat išliks tarp svarbiausių inžinerinės pramonės šakų. Lietuvių įmonės, gaminančios metalo gaminius, įrodė galinčios gaminti sudėtingus ir kokybiškus gaminius, su kuriais gali konkuruoti tiek Skandinavijos, tiek kitose Vakarų Europos rinkose. Auganti metalo konstrukcijų paklausa užsienio rinkose turėtų išlikti pagrindiniu gamybos apimčių augimo varikliu ir prognozuojamu laikotarpiu.
2017-2025 metų laikotarpiu taip pat tikimasi spartesnio automobilių ir kitų transporto priemonių gamybos augimo. Prognozuojama, kad šios inžinerinės pramonės šakos augimas 2017-2025 metais sieks 4% per metus ir bus dvigubai spartesnis nei iki 2016 metų. Spartesnį automobilių ir jų komponentų gamybos augimą lems didėjantys eksporto mastai į Vokietiją, kuri išlieka automobilių pramonės lydere Europoje. Be to, augantis Vokietijos gamintojų susidomėjimas Lietuva ir didėjantys darbo kaštai Centrinėje Europoje leidžia tikėtis naujų investicijų į automobilių komponentų gamybą.
Laivų ir jų komponentų gamyba bus kita sparčiai auganti transporto priemonių gamybos šaka. Po nesėkmingo 2010-2016 metų laikotarpio, kuomet gamyba krito, laivų statybos pramonė turėtų pradėti rodyti teigiamus rezultatus. Didžiausią įtaką tam turėtų daryti atsigaunanti kruizinių laivų bei toliau auganti energetikos projektams naudojamų laivų paklausa Europoje. Lietuvių gamintojai turi patirties gaminant komponentus minėtiems laivams, todėl gali tikėtis naujų užsakymų.
Nepaisant spartaus augimo ir gerų perspektyvų, visgi, tikėtina, kad Lietuvos inžinerinės pramonės potencialas prognozuojamu laikotarpiu nebus pilnai išnaudojamas, o gamybos apimtys galėtų augti dar spartesniu tempu. Panašu, jog inžinerinės pramonės įmonės toliau susidurs su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, o silpna inžinerinė ir tyrimų bazė bei nepakankamas dėmesys inžinerinei pramonei skirstant ES lėšas trukdys greičiau investuoti į gamybos efektyvumą ir automatizaciją, kuri leistų sparčiau didinti gamybos apimtis.
Didžiausios inžinerinės pramonės šakos, 2016
Didžiausios inžinerinės pramonės šakos ir prognozuojamas augimas, 2025
IKEA palaikys baldų pramonę, tačiau augimo tempai lėtės
Prognozuojama, kad Lietuvos baldų pramonė 2017-2025 metais vidutiniškai augs po 6% per metus, o gamybos apimtys 2025 metais pasieks 2.7 milijardo eurų. Lietuvos baldų gamintojai išlieka tarp penkių didžiausių baldų prekybos centro IKEA tiekėjų, o šio centro plėtra turėtų toliau išlikti pagrindiniu Lietuvos baldų pramonės augimo varikliu.
Nepaisant teigiamų perspektyvų, prognozuojamas baldų pramonės augimas yra ženkliai mažesnis nei 2010-2016 metais, kuomet pramonė vidutiniškai augo 11% per metus. Lėtėjantis augimas sietinas su maksimaliai išnaudojamais didžiųjų įmonių gamybos pajėgumais, o naujų stambaus masto investicijų nėra numatoma.
Be to, Lietuvos baldų pramonė susidurs su žaliavų trūkumu. Nors Lietuvos miškininkystės pramonė išlaikys spartų augimo tempą, 2017-2025-aisiais augdama 10% per metus, to nepakaks patenkinti sparčiai augančius baldų pramonės poreikius. Prognozuojama, kad baldų pramonei ypač trūks vietinės gamybos medienos plokščių. Tai ribos spartesnį gamybos bei eksporto apimčių augimą.
Baldų ir miškininkystės pramonės gamyba ir eksporto dalis, 2016
Baldų ir miškininkystės pramonės prognozuojamas augimas, 2025
Chemijos pramonė demonstruos gerus rezultatus
Lietuvos chemijos pramonė 2017-2025 metų laikotarpiu išliks viena perspektyviausių gamybos šakų. Prognozuojama, kad chemijos pramonė vidutiniškai augs 5% per metus, o gamybos apimtys 2025 metais pasieks 2.5 milijardo eurų.
Plastiko gamyba, kurios prognozuojamos gamybos apimtys sieks 1.3 milijardo eurų, išliks didžiausia chemijos pramonės šaka. Didėjantis plastiko pakuočių ir plastikinių detalių populiarumas pagrindinėse pramonės šakose, tokiose kaip maisto pramonė, automobiliai, baldai, transportas, darys teigiamą įtaką plastiko gamybai, o paklausa turėtų augti tiek vietinėje, tiek eksporto rinkose. Visgi, plastiko produkcijos gamybos vertės augimas bus gana lėtas ir 2017-2025 laikotarpiu sieks 4% per metus. Stipri konkurencija bei didelės plastiką perkančių pramonės šakų derybinės galios neleis sparčiau didinti pardavimo kainų.
Trąšos prognozuojamu laikotarpiu turėtų išlikti antra svarbiausia chemijos pramonės šaka, kuriai 2017-2025 metais prognozuojamas 8% augimas per metus, o gamybos vertė laikotarpio pabaigoje sieks 595 milijonus eurų. Trąšų gamybos poreikį lems auganti žmonių populiacija ir didėjanti maisto produktų paklausa.
Pastaruoju metu gana sparčiai pradėjo vystytis Lietuvos vaistinių preparatų, chemikalų, kosmetikos bei valymo preparatų pramonė. Lietuvos gamintojai sugeba pasiūlyti kokybiškus chemijos produktus, kurie yra pajėgūs konkuruoti su užsienio gamintojais. Ypač perspektyviai atrodo vaistinių preparatų ir chemikalų gamybos šakos, kurioms 2017-2025-aisiais prognozuojamas 6% metinis augimas, o prognozuojama gamybos vertė 2025 metais atitinkamai sieks 128 ir 94 milijonus eurų.
Didžiausios chemijos pramonės šakos, 2016
Didžiausios chemijos pramonės šakos ir prognozuojamas augimas, 2025
Paslaugų srityje dominuos IT
Prognozuojama, kad bendra Lietuvos profesinių paslaugų sektoriaus vertė 2025 metais sieks 5.6 milijardo eurų, o IT sritis išliks didžiausia ir sparčiausiai auganti. IT paslaugų sektorius 2017-2025 metais augs 9% per metus, o paslaugų vertė 2025 metais pasieks 1.7 milijardo eurų.
Ženklią įtaką IT sektoriaus augimui darys paslaugų centrų plėtra, taip pat naujos planuojamos investicijos ir bandymai į Lietuvą perkelti aukštesnės vertės IT paslaugas. Be to, besiplečiantys startuoliai bei finansinių technologijų kompanijos turėtų didinti kompiuterinio dizaino, elektroninės prekybos, finansinių sprendimų ir kitų IT paslaugų poreikį.
Gamybos įmonės, jaučiančios darbuotojų trūkumą, taip pat turėtų didinti investicijas į IT sprendimus, kurie leistų efektyvinti veiklą ir automatizuoti gamybos procesą. Be to, tikimasi, kad iki 2020 metų paspartės investicijos į ketvirtos pramonės revoliucijos sprendimus, kurie reikalaus naujų IT sprendimų, duomenų perdavimo, saugojimo ir apdorojimo įrankių. Savo ruožtu tai turėtų daryti teigiamą įtaką IT paslaugų paklausai.
Visgi, tikėtina, jog IT sektoriaus augimą lėtins kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, o mažėjant bendram studentų skaičiui Lietuvoje ši problema tik aštrės. Talentų iš užsienio šalių pritraukimas, darbuotojų mokymai bei tarpdisciplininių įgūdžių ugdymas galėtų būti viena iš alternatyvų problemai spręsti. Spartesniam problemos sprendimui taip pat reikia glaudesnio verslo bei valdžios atstovų dialogo.
Paslaugų sektoriaus prognozuojamas augimas, 2025
