Baltijos šalių maisto papildų rinka augo apie 8% kasmet per paskutinius penkerius metus ir 2016 metais viršijo 16 milijonų eurų. Pagrindinė šio intensyvaus augimo priežastis – vis tvirčiau įsigalintis sveiko ir tvirto kūno kultas. Bėgimo, dviračių sporto ir kitų daug ištvermės reikalaujančių masinių renginių populiarumas verčia vartotojus gręžtis į sporto papildus, o treniruočių režimas „Insanity“ ne tik pritraukia daug sekėjų, bet ir gan taikliai apibūdina įsivyravusį sportuojančiųjų požiūrį į treniruotes.
Sportavimas tampa neatsiejamas nuo technologijų: progresą sekti padeda išmanūs laikrodžiai bei apyrankės, o rezultatais noriai dalinamasi socialiniuose tinkluose.
Nykstant ribai tarp profesionalaus sportininko ir mėgėjo, auga sporto papildų vartotojų skaičius. Rinka plečiasi ir dėl augančios produktų įvairovės. Anksčiau sporto papildai naudoti išimtinai tik raumenų masės auginimui, šiandien rinkoje apstu ištvermę didinančių bei po intensyvių treniruočių atstatyti kūną skirtų produktų.
Sportuojančiųjų požiūris į sporto papildus taip pat smarkiai pasikeitęs. Anksčiau klaidingai painioti su nelegaliais steroidais ar dopingu, dabar sporto papildai reklamuojami, parduodami ir vartojami kaip ir bet kurie kiti maisto papildai.
Vis aktyviau rinkoje reiškiasi vietiniai sporto papildų gamintojai. Estų bendrovė „European Foods“ (valdanti „Iconfit“ ir „Tripple Fitness“ prekės ženklus) neapsiriboja tik tradiciniais sporto papildais. Įmonė gamina dar ir dietinius kokteilius – maisto pakaitalus. Lietuvoje „Baltų Galia“ kol kas išlieka labiau profesionalų nei mėgėjų vertinamas prekės ženklas. Tuo tarpu angliškas „Healthy Choice“ pavadinimas, kuriuo „Rokiškio Sūris“ pavadino savo išrūgų baltymo miltelius, rodo bendrovės ketinimus žengti už Lietuvos ribų.
Plačiausią produktų asortimentą iš vietos gamintojų šiuo metu siūlo latvių įmonė „Dion Sportslab“, užimanti 5% rinkos. Kompanijos asortimente galima rasti tiek ištvermei skirtų angliavandenių gelių, tiek izotoninių gėrimų, tiek ir vitaminų su mineralais.
Nors sporto šakų ir treniruočių režimų populiarumas keičiasi gan greitai, tikėtina, jog sveiko kūno kultas išliks ir ateityje. „Euromonitor International“ duomenimis, Baltijos šalių sporto papildų rinka iki 2021 metų ūgtelės 18%, vidutiniškai po 4% kasmet, ir pasieks 19 milijonų eurų. Kartu išliks ir sporto papildų poreikis. Nors vartotojų lojalumas prekių ženklams šiuo metu žemas, tarp pradėjusių juos vartoti sporto entuziastų retas visiškai nutraukia vartojimą ir grįžta prie įprastinės mitybos. Vietinių gamintojų užimamos rinkos dalys kol kas nesiekia dviženklio skaičiaus. Be to, prireiks ne vienerių metų užsitarnauti vartotojų pasitikėjimą. Tačiau pirkėjų teikiama pirmenybė vietinei produkcijai (jei jos kaina ir kokybė konkurencinga, lyginant su importu) leidžia teigti, kad apie vietinius sporto papildų gamintojus ir augančias jų rinkos dalis ateityje dar išgirsime.