Lietuvos Respublikos Seimas priėmė alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta, kad nuo 2016 m. lapkričio mėnesio bus draudžiama skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą. Pačios nuolaidos alkoholiniams gėrimams liko neuždraustos. Šiomis įstatymo pataisomis Seimas nori parodyti, jog siekiama sumažinti skatinimą pirkti alkoholinius gėrimus Lietuvoje, kuri yra tarp daugiausiai alkoholinių gėrimų suvartojančių šalių Europoje. Pagal alkoholinių gėrimų pardavimus Europoje pirmauja Estija – 13 litrų žmogui, tuomet Čekija - 12 litrų žmogui, o trečioje vietoje yra Lietuva, kur vienam žmogui tenka 11 litrų gryno alkoholio.
Skirtingi alkoholiniai gėrimai bus paveikti nevienodai
Žvelgiant į naujas pataisas ryškėja keli galimi scenarijai, galintys daryti įtaką alkoholinių gėrimų rinkai. Alaus sektoriuje didelių pasikeitimų pataisos neturėtų atnešti, nes vartotojų lojalumas prekių ženklams yra labai stiprus. Ilgą laiką tarp gamintojų vyksta kainų karai ir kainos tarp populiariausių produktų beveik nesiskiria. Alaus mėgėjai yra įpratę lyginti kainas ir pasirinkti geriausią pasiūlymą be akcijų.
Skirtinga situacija gali susiklostyti vyno sektoriuje, kur vyrauja didelė fragmentacija ir žemas pirkėjų lojalumas. Nuolaidos vynui yra esminė šio gėrimo pardavimų varomoji jėga. Naujos pataisos gali paskatinti išsivysti didesnę kainų poliarizaciją – augančius pigių ir brangių vynų pardavimus. Pavyzdžiui, kokybišką vyną besirenkantys pirkėjai, ko gero, nesiryš pirkti vidutinio brangumo vyno, tuo tarpu pirkėjai, kuriems kokybė nėra labai svarbi, rinksis pigiausio segmento vyną.
Kalbant apie stipriuosius gėrimus, kaina spiritinių gėrimų rinkoje vaidina esminį vaidmenį, tačiau svarbus ir prekės ženklo žinomumas. Dingus informacijai apie nuolaidą, vartotojas greičiausiai rinksis žinomo prekės ženklo produktus, todėl naujos alkoholio kontrolės įstatymo pataisos bus labiausiai palankios didiesiems spiritinių gėrimų gamintojams. Konkurencija skatins gamintojų kovą dėl vietos lentynose, todėl mažmenininkai galimai bandys produktus su nuolaida atskirti ir sustatyti, pavyzdžiui, ant atskirų palečių. Norvegijoje, kur galioja panašus alkoholio kontrolės įstatymas, sudaromi geriausių pasiūlymų sąrašai, kurie spausdinami vietos dienraščiuose.
Prekės žinomumas lems gerus pardavimus
Tikėtina, kad didžiųjų gamintojų produktų, kurie buvo stipriai reklamuojami per paskutinius kelerius metus, pardavimai augs. Šiek tiek sunkiau bus su naujais produktais, todėl gamintojai gali keisti strategiją ir stengtis įvesti į rinką žinomų prekių ženklų plėtinių, pavyzdžiui, romo „Bacardi“ plėtiniai „Bacardi Reserva“ ar „Bacardi Superior“. Kita vertus, kainai išliekant pagrindiniu faktoriumi, darančiu įtaką vartotojo pasirinkimui, gamintojai gali imtis intensyvesnės nuolaidų politikos, dėl kurios mažės alkoholinių gėrimų kainos. Visgi, ilgalaikėje perspektyvoje laimės tie gamintojai, kurie daugiau investuos į prekės ženklo stiprinimą nei pešis trumpalaikiuose kainų karuose.
Alkoholio vartojimas 2015 metais Lietuvoje mažėjo
Remiantis naujausiais „Euromonitor International“ alkoholinių gėrimų tyrimo duomenimis, Lietuvos alkoholinių gėrimų rinka 2015 metais traukėsi 2,2 proc., sudarydama 375 milijonus litrų. Tam didžiausią įtaką turėjo neigiami alkoholio pardavimai mažmeninėje prekyboje. Bendri alkoholio pardavimai mažėjo netgi nepaisant didėjusių alkoholio pardavimų viešojo maitinimo įstaigose, kurie augo dėl atsigaunančios ekonomikos ir populiarėjančios barų kultūros. Neigiamus alkoholio pardavimus labiausiai sąlygojo smukę alaus pardavimai, kurie sumažėjo beveik 2 proc., bei vyno pardavimai, kurie dėl padidėjusių akcizų stipriesiems vyno gėrimams mažėjo 8 proc. Neigiamos įtakos turėjo ir besitęsianti emigracija.
„Euromonitor International“ prognozuoja, kad ateinančius penkerius metus alkoholinių gėrimų pardavimai ir toliau bus neigiami. Rinka kasmet vidutiniškai trauksis 0.2 proc., 2020 metais sudarydama 372 milijonus litrų.